triesti

tríesti, tríedžia (tríema LzŽ), tríedė (tríedo DūnŽ) intr. K, Š, NdŽ, DrskŽ, Jnk, Yl, Jdr, triẽsti DrskŽ, Slm vlg. 1. Q132, R, R306, MŽ, MŽ410, KBII199, K, I, M, JI77, 233, Š, Rtr, FrnW, KŽ, Pnd, Ob, Pšl sirgti vidurių paleidimu, viduriuoti: Nuo vikių arkliai didžiai triedžia N. Pratrydėlis tankiai tríedžia J. Triedė kregždė iš lizdo savo CII960. Paukščiai tik tríedžia ant takų, lenda kaip smala Snt. Runkulių gauna karvė i tríedžia Erž. Tríedo veršiukas kai iš vamzdžio Jrb. Aštiš lauk! – papras po trobą čia tríesti Trk. Driežgegužiai – bjaurios žolės, ka užėsi – tríesi kaip vel[nia]s Žlb. O vema, o tríeda – visi galai pasileida End. Grūdo reikia [vištoms], bulba tai nelabai, iš bado; nuo bulbos tai tik triẽdžia Kpr. Negerai vienos bulbos – pradeda triẽst [vištos], ir duona viena negerai Žl. Jau gerai, jau paršai nebetríedžia Žg. Kai dantes dygsta mažam – tai labai triedžia LTR(Slk). Liš aš susapnuoju, kad tríemu, viskas bus negerai Lz. ^ Užėjo noras kaip nuogam tríest Lkš. Valna triest (šikt) in savo kelnes B727. Jaunas beskiedi, senas betriedi Šlv. Pats trieda ir ant kito svieda LTR(Vkš). Netriesk miltais – malūnai sustos Prn. Balta avytaitė, juodai tríema (Šakalys dega, juodi angliai griūna žemė̃n) LTIII462(Lz). Juodas jautis per sieną triedžia (grąžtas) LTR(Nmn). Eik triest kiaurą butelį! (keik.) Snt. | refl.: Kol priprasias pri naujo katilo (naujos šeimininkės), tríesias Krš. ║ tr. teršti: Paukštis ir tai savo lizdo netriedžia LTR(Auk). 2. Jnk, Grdž, Krš, Trk, Ktk, Ds, Kp prk. be reikalo jaudintis, karščiuotis, nekantrauti: Ko čia triedì – gerk kokių vaistų DrskŽ. Sustvarkysim – ko čia tríedi! DrskŽ. Sakau, netriesk, neširsk, ale paūtaryk Vlk. Be reikalo tríedai – viskas gerai išejo Krš. Jy čia sujudino visus ir šituos [kupečius] dėt – triẽdžia triẽdžia (bijo lietaus) Slm. Da nieks nė sako, nė daro, o jy jau triẽdžia! Mžš. Jau triedì, jau bijai Azr. Nustok jau netriedus! LTR(Smn). | refl.: Tu netríeskias – viską padarysma Krš. ║ labai norėti, meilyti: Bobos, kur matė, tríeda, ka į liūdininkus įdėtų Krš. Jau, prabarštėli, visi triẽdžia an šitos pievos Vs. ^ Gali tu čia tríest i su koja kast, o žmona nė iš vietos Vl. 3. NdŽ, Plv, Št prk. tuščiai, niekus plepėti: Tríedžia tríedžia ir nieko gero nepasako Upn. Kokia čia jo kalba – tik tríedžia tríedžia kaip skystas Mlt. Tríedžia ė tríedžia boba Dglš.

◊ ant kulnų̃ (ant síenų) tríesti labai jaudintis, rūpintis, karščiuotis: Netríesk ant kulnų̃! Kdl. Kai pirmininkas pričiups, tai visi tríesim ant síenų Šk.

aukščiaũ savę̃s tríesti vaizduoti didelį, pūstis: Ką anas tríedžia aukščiaũ savę̃ Dglš.

į kélnes (į deviñtą vainìką, į rãgą, į riñkę, į sáują) tríesti (tríestis) labai, perdėtai rūpintis, baimintis, nerimauti: Tríeda į kélnes del tų metų Krš. Jis vis taip: sėdžia sėdžia, laukia laukia, o kai čėso nebėr, tada triẽdžia ragañ Svn. Triẽdžia devintañ vainìkan Svn. Ko čia tríedi rãgą! Škn. O jau tas žentas triedžia į rinkę BsMtII188. Ka tik pamato, kad jau vokiečiai ateina, i tríedžia ant rãgą! Sml. Aš kai paimsiu į nagą, tai tu triesi į ragą LTR(Šd). Galybes rodo, o paskui tríedžia į riñkę [dėl ligos] Snt. Kad kas pagandint, tai tríestųs sáujon Ml.

Zãpės pinigaĩs (ligà Rm) tríesti Pin, Krč karščiuotis, jaudintis: Netriẽsk Zãpės pinigaĩs Rm.

\ triesti; aptriesti; ištriesti; nutriesti; patriesti; partriesti; persitriesti; pratriesti; pritriesti; sutriesti; užtriesti